The professor never felt the crocod

The professor never felt the crocodiles' teeth. The guards let go of him, and he was falling through the air, then everything went black. When he opened his eyes, he was on a Viking ship in the icy waters off the coast of Greenland.

He suddenly realised that he travelled through time only he was close to death. But how had this time travelling started? only his colleague knew the answer, and he was far away.

The year was 986 AD, and Erik the Red, the famous Viking explorer who discovered Greenland, was leading his men on another adventure. No one noticed James. He was at the back of the boat, in a corner. The other men were rowing and looking straight ahead.

Erik was a big man. he had red hair, a red beard and a red moustache. He wore a helmet on his head, like the others, with horns coming out of the sides. When he saw James sitting doing nothing, he yelled at him to take an oar and help out. Neither he nor the other Vikings took any notice of the fact that he looked completely different from them.

When they reached land, he too was given a sword and a shield. Someone even out a horned helmet on his head. They were going into battle against men who had occupied a castle near the coast. Professor Kearns tried to avoid the fighting, but he had no choice. One of the enemy warriors ran at him with a sword, but he blocked it with his shield then knocked the man to the ground. He stood over him with his sword raised, but he didn't want to kill the man. Suddenly, he heard a woman scream.

Near the castle wall, a Viking was chasing a woman with long blonde hair. The Viking grabbed her by the hair and threw her to the ground. James ran towards her, picked up a club and hit the Viking over the head. He helped the woman to her feet and looked into her bright green eyes.

"Don't worry," he said. "I'm not going to hurt you."

Erik had seen James knock the Viking down, and sent hims men to grab him and the woman and take them back to the boat. he had their hands and legs tied, and he said he was going to throw them into the icy waters as soon as they set sail.

"You'll be dead before you even realise you're in the water."

The woman's name was Ula. Her people had been fighting the Vikings for years, and she had seen her brothers and her parents killed. She thought it was better to die than to live without them.

"Don't say that," the professor said. "You have to want to live. To give up hope is like saying life was never worth living, and that simply isn't true. "

The greenness of Ula's eyes fascinated him. They looked sad, innocent and beautiful at the same time.

Ula was able to freeone of her hands. She reached into the pocket of her dress and took out a small, round piece of wood. Carved in the centre was the face of an animal. Ula explained that it was the white fox, and her people gave it to travellers before they left on a journey to bring them good luck. "You're a kind man and I want you to have it," she said. She put it into the pocket of his jacket, ans as she did so, Erik and some of the other Vikings came to take them to the boat's edge.

The water was so cold they would probavly die not long after they were thrown into it. The professor looked once more at Ula, the he was thrown into the water.

Результаты (литовский) 2:

Profesorius niekada nesijaučiau krokodilai "dantis. Sargybiniai atleiskite jį, ir jis krito per orą, tada viskas buvo juoda. Kai jis atvėrė akis, jis buvo vikingų laivas ledinis vandenyse prie Grenlandijos krantų. Jis staiga suprato, kad jis keliavo per laiką tik jis buvo arti mirties. Bet kaip buvo šį kartą keliauja pradėti? tik jo kolega žinojo atsakymą, ir jis buvo toli. ieji buvo 986 AD ir Erikas Rudasis, garsus vikingų tyrinėtojas, kuris atrado Grenlandiją, buvo pirmaujanti savo vyrus ant kito nuotykius. Niekas pastebėjau James. Jis buvo ne iš valties gale, už galinės linijos. Kiti vyrai buvo irklavimo ir žvelgdamas tiesiai į priekį. Erikas buvo didelis žmogus. jis turėjo raudonų plaukų, raudona barzda ir raudona ūsus. Jis dėvėjo šalmą jam ant galvos, kaip ir kiti, su ragai išeina iš pusių. Pamatęs Jamesas sėdi nieko nedaryti, jis šaukė ant jo imtis irklais ir padėti. Nei jis, nei kiti vikingai paėmė bet kokį faktą, kad jis atrodė visiškai skiriasi nuo jų dėmesio. Kai jie pasiekė žemę, jis taip pat buvo suteiktas kalaviją ir skydą. Kažkas net iš tam raguotas šalmu ant galvos. Jie vyksta į mūšį prieš vyrus, kurie valdė pilį netoli kranto. Profesorius Kearns bandė išvengti kovos, bet jis neturėjo kito pasirinkimo. Vienas iš priešo karių bėgo į jį su kardu, bet jis šoktelėjo jo skydas, tada išjudinti žmogų su žeme. Jis stovėjo ant jo su jo kardas iškėlė, bet jis nenorėjo nužudyti žmogų. Staiga jis išgirdo moters klyksmą. Netoli pilies sienų, pertvarų, Viking vejasi moters su ilgais šviesiais plaukais. Vikingų sugriebė ją už plaukų ir sviedė ją į žemę. Jamesas bėgo link jos, pakėlė klubą ir paspauskite "Vikingas" per galvą. Jis padėjo moteriai jos kojų ir pažvelgė į savo ryškiai žaliais akis. "Nesijaudinkite", sakė jis. "Aš neketinu jums pakenkti." Erikas matė Jamesas trankyti Vikingas žemyn, ir išsiuntė HIMS vyrus patraukti jį ir moters ir imtis juos atgal į valtį. jis turėjo savo rankas ir kojas surišti, ir jis sakė, kad jis ketino mesti juos į ledinis vandenyse, kai jie išplaukė. "Jūs būsite mirę prieš jus net realizuoti esate vandenį." Moters vardas Ūla. Jos žmonės kovojo vikingai metų, ir mačiusi jos broliai ir tėvai žuvo. Ji manė, kad geriau mirti negu gyventi be jų. "Negalima sakyti, kad," sakė profesorius. "Jūs turite norime gyventi. Kad vilties yra tarsi sakydamas gyvenimas niekada nebuvo verta gyventi, ir kad tiesiog nėra tiesa." Iš Ūla akis žalumos žavisi juo. Jie atrodė liūdna, nekaltas ir gražus tuo pačiu metu. Ūla galėjo freeone jos rankose. Ji pasiekė į jos suknelė kišenėje ir paėmė mažos, apvalios medžio gabalo. Raižyti centre buvo gyvūno veidą. Ūla paaiškino, kad tai buvo balta lapė, ir jos žmonės paliko jį keliautojų, kol jie liko į kelionę, kad jiems sėkmės. "Jūs esate geras žmogus, ir aš noriu jums turėti tai," sakė ji. Ji įdėti jį į savo švarko kišenę, metų, kaip ji tai darė, Erikas ir kai kurių kitų vikingų atėjo į juos prie valties krašto. Vanduo buvo toks šaltas jie probavly miršta ne ilgai po to, kai buvo mestas į ją. Profesorius pažvelgė dar kartą ne Ula, The jis buvo įmestas į vandenį.